Velykinis Tridienis
Paskutinės Vakarienės Mišiomis
prasideda Velykų Tridienis, visų liturginių metų svarbiausias momentas. Šiomis
dienomis Bažnyčia susikaupia tyloje, meldžiasi ir medituoja Viešpaties kančios,
mirties ir prisikėlimo paslaptį.

Dalyvaudami Didžiojo Ketvirtadienio,
Penktadienio ir Velyknakčio apeigose prisiminsime paskutines Jėzaus žemiškojo
gyvenimo valandas ir išvysime skaisčią Prisikėlimo šviesą. Jeigu Krizmos Mišiose, kurios paprastai
aukojamos Didžiojo Ketvirtadienio rytą pasaulio katedrose labiau išryškinama
kunigystė, tai Paskutinės Vakarienės Mišių apeigos kviečia gilintis į
Eucharistijos slėpinį ir jį kontempliuoti. Tai pagrindinis mūsų tikėjimo ir
krikščioniškojo gyvenimo slėpinys. Kartu su Eucharistija Vakarienbutyje
Viešpats įsteigė sakramentinę kunigystę, kad per amžius būtų tęsiama jo
vienintelė Auka: "Tai darykite mano atminimui". Jis taip pat paliko
naują broliškos meilės įsakymą. Mazgodamas kojas jis mokė savo mokinius, kad
meilė turi virsti nuolankia ir nesavanaudiška tarnyste artimui.

Didįjį Penktadienį, atgailos ir
pasninko dieną, prisiminsime Jėzaus kančią ir mirtį, pagarbinsime Kryžių.
"Štai Kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas. Ateikite,
pagarbinsime jį". Dievo Sūnus užsikrovė mūsų nuodėmių naštą ant Kalvarijos
ir pasiaukojo Tėvui kaip permaldavimo auka. Iš Kryžiaus, mūsų išganymo
šaltinio, trykšta mums naujas Dievo vaikų gyvenimas.
Po Penktadienio dramos seka Didžiojo
Šeštadienio tyla. Tai vilties ir laukimo diena. Drauge su Marija krikščionių
bendruomenė budi maldoje šalia kapo ir laukia džiaugsmingo Prisikėlimo.

Švenčiausioji Mergelė, labiausiai
bendradarbiavusi išganymo plane, telydi mus kančios ir kryžiaus keliu, iki pat
tuščio kapo, kur galėsime sutikti jos dieviškąjį Sūnų jau prisikėlusį. Ženkime
į Didžiojo Tridienio paslaptis jos vedami.