Šventė 2016 08 21. Jauniausiame Lietuvos mieste – Elektrėnuose šauniai prigijo tituliniai Elektrėnų Marijos - Kankinių Karalienės parapijos atlaidai. Jie Elektrėnuose švenčiami paskutinį rugpjūčio sekmadienį, aštuntą dieną po Žolinių. 
Šiais metais rugpjūčio 21 dieną, atlaidų metu buvo iškilmingai švenčiamas ir Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios konsekravimo 20 metų jubiliejus. Ta proga bažnyčia visus parapijiečius ir gausius svečius pasitiko atsinaujinusi ir išpuošta kvepiančiomis gėlių puokštėmis.
Bažnyčioje tarnaujantys kunigaidžiaugiasi, kad iki jubiliejaus pavyko atlikti bažnyčios vidaus dažymo darbus, įrengti Krikštyklą,Šv. Jono Pauliaus II-ojo koplyčią, pastatyti Šv. Jono Pauliaus II-ojo skulptūrąTaip buvo įvertintas didžio popiežiaus artumas Lietuvai, remiant mūsų nepriklausomybės siekius bei dvasinį atgimimą.
Kuriami vitražai, kurių vienas jau papuošė Šv. Jono Pauliaus II-ojo koplyčios langus, o kitas papuoš Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios langus. Parapijos pastoracinė taryba prasmingai ir taikliai pažymi, kad žmogus, kaip ir langas su vitražais, yra gražus apšviestas saulės, bet visgi tikrasis žmogaus grožis atsiskleidžia vidinėje šviesoje. 
Šios šviesos vedami iškilmėse muzikavo ištikimi ir puikūs Elektrėnų bažnyčios choristai bei iškilūs muzikantai iš Vilniaus – kamerinis choras „Aidija“ ir „Sostinės vario kvintetas“.
Kamerinis choras „Aidija“ įkurtas 1989 metais Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje mokytojo Romualdo Gražinio iniciatyva ir yra vienas iš įdomiausių, kūrybiškiausių bei produktyviausių Lietuvos profesionalių chorų. Tarptautinių konkursų nugalėtojas, choras „Aidija“  pirmasis atliko sudėtingus bei reikšmingus lietuvių kompozitorių kūrinius chorui: B. Kutavičiaus, O. Balakausko, A. Martinaičio  O. Narbutaitės ir kt. opusus, praturtino garso įrašais Lietuvos radijo ir televizijos lobynus, išleido bemaž dešimtį kompaktinių plokštelių, įrašė muziką dokumentiniams filmams, organizavo koncertų ciklus, yra nuolatinis tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje dalyvis ir t.t. Visgi šalia profesionalumo, didelių kūrybinių ambicijų bei darbštumo šiame chore slypi ypatinga atmosfera, kuri yra nusakoma pačių choristų žodžiais: „niekada nepatyriau didesnio malonumo muzikuoti“, „niekur kitur nėra tokios šviesos“, „be „Aidijos“ prarasčiau dalį savęs“...
Choro meno vadovo ir dirigento, žymaus Lietuvos chorvedžio ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo skyriaus sielos Maestro Romualdo Gražinio braižas yra pasėti vaikų širdyse meilę muzikai ir šiuos muzikavimo džiaugsmo daigus jautriai auginti pačiam nuolat augant kūryboje ir pažinime kartu. Išskirtinis darbštumas, nuolatinis dėmesys mažiausiai kūrinio detalei, kiekvienos gaidos ir muzikinės frazės branginimas, poetinio žodžio įprasminimas muzikoje, atsakomybės prieš kūrinį ir kompozitorių puoselėjimas, stulbinanti kantrybė dirbant su vaikais, taiklus jumoro jausmas ir brandaus, iškilaus muziko šviesa suveria vertingiausių lyderio savybių derinį, kuris atskleidžia vaikų talentus, jų kūrybiškumui, atvirumui ir gabumams leidžia sužydėti gražiausiais žiedais. Ne veltui visų kartų „Aidijos“ choro nariai jaučiasi tarsi pažymėti kokybės ženklu jaučiant ir suprantant muziką bei vienas kitą ir lieka ištikimi chorui, vienas kitam bei choro idėjoms, nors patys jau senai chore nebedainuoja. Ne veltui iškilūs ir pasaulyje žinomi dirigentai yra išėję iš Maestro Gražinio kantrios, griežtos bet švelnios ir mylinčios muzikinės kalvės, kurioje kasdienybės sunkumuose ir rutinoje visada tviskėjo ir tviska įkvėpimo, šilto bendravimo, krikščioniškos atjautos, linksmos draugystės, bendrų kelionių po pasaulį ir gimtąją Lietuvą, pilnų smagių nuotykių baidarių žygių, kūrybinių stovyklų ir meilės muzikai, dainavimo drauge džiugesio dvasia.
Praėjusio sekmadienio Šv. Mišių vokalinė muzika nustebino didybe bei išradingumu, netikėtais, talentingai sukomponuotais akordais bei subtiliais muzikiniais vingiais, kuriuos choras atliko jautriai ir muzikaliai. Iškilmių Elektrėnuose gausi publika, palydėjusi kamerinį chorą „Aidija“ plojimais teiravosi skambėjusių įspūdingų giesmių autorystės ir buvo nustebę, jog šių talentingų kompozicijų kūrėjas yra pats Maestro Romualdas Gražinis.
Vokalinės sakralios muzikos subtilų atlikimą papildė šventiniai varinių pučiamųjų instrumentų garsai, kurie galingai ir iškilmingai sveikino bemaž 700 klausytojų gausiai gėlėmis išpuoštoje naujojoje Elektrėnų bažnyčioje.
Sostinės vario kvintetas yra vienas labiausiai koncertuojančių kamerinių ansamblių Lietuvoje.
Penki Lietuvos Valstybinio Simfoninio ir Lietuvos Nacionalinio Simfoninio orkestrų solistai per 14 kūrybinės veiklos metų surengė daugiau nei 500 koncertų daugelyje Lietuvos miestų, taip pat koncertavo ItalijojeŠvedijojePortugalijojeIspanijoje ir Japonijoje2008 metais kolektyvas buvo apdovanotas Lietuvos Muzikų Sąjungos "Auksiniu Disku". . Ansamblio programoje - įvairių epochų muzika - nuo renesanso iki šių laikų; įvairiausių stilių muzika - klasikinė, džiazo, pramoginė. Daug varinių pučiamųjų muzikos pavyzdžių kolektyvas įrašė Nacionaliniame Radijuje bei Televizijoje, išleido dvi kompaktines plokšteles.
Kompozitorių G.F. Händelio, J.S. Bacho, J. Clarke  skambūs, tarsi žėrintys opusai pučiamiesiems sakralinės muzikos valandoje taikliai derėjo su grigališkojo choralo mįslingais „dangiškais“ motyvais bei senosios ispanų ir prancūzų-flamandų renesanso muzikos įspūdingomis, skaidriomis vokalinėmis miniatiūromis.
Regis viskas šią šventą dieną tarnavo atlaidų iškilmių labui – tiek nuostabus saulėtas, šiltas oras, tiek išradingai ir sėkmingai sukomponuota muzikinė programa sakralinės muzikos koncertui bei Šv. Mišioms, tiek parapijiečių ir garbingų svečių gausa. Po Šventų Mišių aplink bažnyčią einanti procesija stebino savo puošnumu ir didybe. Plėvesavo spalvingos bažnytinės vėliavos, vaikai barstė rožių žiedus, mylinčių savo kraštą ir savo bažnyčią parapijiečių eisena iškilmingai apjuosė visą išpuoselėtą didžiulį bažnyčios šventorių. Puikiems Elektrėnų bažnyčios giedoriams atitarė pučiamųjų kvintetas, skambant giesmėms antifoniškai ir sukeliant dar didesnį šventiškumo ir iškilmingumo įspūdį. Akivaizdu, kad katalikiškoji bažnyčia Elektrėnuose tapo bene svarbiausiu profesionaliosios kultūros židiniu šiame šviesiame mieste, kuris sutraukia garsiausius Lietuvos menininkų jaunuosius veidus bei iškiliuosius Maestro. Ne veltui iškilmių garbingų svečių akys krypo į  kleboną mons. Joną Sabaliauską, kuris su savo bendražygiais kantriai ir darbščiai puoselėja Dievo namus Elektrėnuose ir visomis išgalėmis stengiasi, kad šioje bažnyčioje nieko netrūktų, gyvuotų intensyvus dvasinis gyvenimas, bažnyčia vis gražėtų, augtų globojama parapijiečių rankų ir širdžių, kad šiuose Dievo namuose muzikuotų patys geriausi Lietuvos instrumentiniai ansambliai, chorai, kvartetai ir solistai.
Nors sakralinės muzikos valanda bei Šv. Mišių ritualai truko net virš dviejų valandų, elektrėniškiai neskubėjo skirstytis namo. Pasibaigus Šventoms Mišioms miesto gyventojai ir vadovai bei dvasiniai tėvai nuoširdžiai dėkojo visiems bažnyčiai pasišventusiems darbininkams, draugams, rėmėjams ir globėjams.
Elektrėnų parapijos klebonas, Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis, monsinjoras Jonas Sabaliauskas Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios konsekravimo 20 metų sukakties proga pasveikino Šv. Mišias celebravusį Kaišiadorių vyskupą emeritą Juozą Matulaitį, Elektrėnų savivaldybės merą Kęstutį Vaitukaitį, tarybos narius ir padėkojo už ilgametį bendradarbiavimą ir paramą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje dirbantiems kunigams ir bažnyčioms.
Monsinjoras J. Sabaliauskas kiekvienam tarybos nariui įteikė atminimo dovaną – naują fotografijų albumą ,,Ir žodis tapo kūnu“, kuriame sudėtos nuotraukos, įamžinusios visą Elektrėnų bažnyčios ir jos tikinčiųjų istoriją.
Pavykusi šventė džiugino visus gausiai susirinkusius, kurie, matydami, kaip šiltai ir džiugiai kartu darbuojasi Elektrėnų miesto vadovybės, bažnyčios ir inteligentijos žiedas, neabejotinai taps profesionaliosios kultūros gerbėjais ir ugdys, augins, puoselės šias meilės maldai, gimtąjam miestui ir Tėvynei, menui ir muzikai vertybes savo šeimose.

Vilija Dačinskienė