Parapijos Jaunimo stovykla
Elektrėnų
parapijos jaunimo stovykla Paštuvoje
Mes nesnaudžiame. Dar neseniai išgyvenus piligriminę
kelionę į Guronis, mes vėl susirinkome dalintis bendryste, tik šį kartą
išsiruošėme į Paštuvą, mažą kaimelį netoli Kauno su Paštuvos vienuolynu
priešakyje. Vienuolės mums mielai leido apsigyventi tolėliau nuo vienuolyno
esančiame namelyje. Būtent čia mes visą savaitę gyvenome bendruomenėje, kartu
meldėmės, dalinomės ir augome tikėjime.
Stovykla prasidėjo birželio 18 dieną, pirmadienį. Jos
pradžioje visi dalinomės ko tikimės iš šios stovyklos. Atsakymai buvo įvairūs,
vieni tikėjosi priartėti prie Dievo, pamilti maldą, kiti tiesiog smagiai
praleisti laiką. Bet Dievas viską sudėliojo savaip.
Pirmąją stovyklos dieną Šv. Mišias šventėme vienuolyne,
kartu su seserimis. Mes skaitėme skaitinius, giedojome giesmes. Vėliau seserys
prasitarė, jog joms labai gera melstis kartu su jaunimu. Mes labai tuo
džiaugiamės. Seserys mūsų neapleido ir likusį stovyklos laiką. Iš jų mes dažnai
gaudavome ledų bei braškių, tai nuteikdavo labai maloniai ir visus priversdavo
nusišypsoti.
Antrąją dieną mus aplankė keli studentai, kurie
pasidalino savo liudijimais apie adoraciją bei šlovinimą. Iškart po
pasidalinimų turėjome galimybę kartu su jais šlovinti Viešpatį giesmėmis. Visi
pripažino, jog tai buvo nuostabi patirtis jų gyvenime ir žingsnis pirmyn. Tą
pačią dieną mes sulaukėme ir kito svečio,
sesės Gabrielės, kuri mums pravedė labai įdomią katachezę apie
lytiškumą. Mūsų amžiaus žmonėms tai labai aktuali tema, todėl sesers aiškinimas
turėtų labai praversti mūsų asmeniniame gyvenime. Tos pačios dienos vakarą mes
taip pat turėjome puikią progą atverti savo širdis ir susitaikyti su Dievu,
priimti atgailos sakramentą. Dauguma sakė, jog būtent šis momentas labiausiai
įstrigo jų širdyje.
Trečiadienį kun. Laurynas mums paaiškino Šv. Mišių dalis
ir jų reikšmę, kad dalyvavimas Šventose
Mišiose taptu prasmingas ir suprantamas. Vakare, po Šv. Mišių bei vakarienės,
surengėme tautinių šokių vakarą, kad įrodytume sau jog galima linksmintis ne
tik taip, kaip tai daro šiuolaikinis jaunimas, vartodami įvairius kvaišalus.
Šokių vakaras turėjo savo atributiką, merginos privalėjo ateiti pasipuošusios
gėlių vainikais, kuriuos pačios nusipynė iš lauko gėlių. Vaikinai stengėsi
nenusileisti ir taip pat išsipustė. Visą vakarą netilo muzika, nerimo šokiai
bei tautiniai žaidimai, netilo dainos.
Po puikaus trečiadienio vakaro mūsų jau laukė nauja diena
bei nauja veikla. Ketvirtadienį pas mus atvyko studentas Gintas, kuris dalijosi
liudijimu apie Šventąjį Raštą ir jo reikšmę kasdieniniame gyvenime. Kartu su
juo mes susipažinome su Pradžios knyga, skaitėme pasaulio sukūrimo istoriją.
Vėliau pasistiprinę turėjome orientacinį, kurį grupelės pačios ruošė viena
kitai. Pasiruošimas ir pats žaidimas nuteikė visus labai linksmai, o šį
užsiėmimą baigėme visi kartu susirinkę koplyčioje ir sugiedoję giesmę „Dieve
parodyk man kelią“ Šią dieną ir jos veiklą vainikavo adoracija, kurioje mes
stengėmės atverti savo širdis ir įsileisti Jėzų. Ši akimirka įstrigo daugelio
širdyse.
Deja, bet viskas kada nors baigiasi, todėl ir mūsų
stovyklą ėjo į pabaigą. Pabudę susitiki paskutinio ryto Paštuvoje, mes turėjome
greitai susiruošti ir išskubėti į vienuolyno koplyčia, kurioje šventėme Šv.
Mišias. Po jų laukė pusryčiai bei tvarkymasis, ruošimasis namo.
Paskutinį kartą susirinkome koplyčioje bendrai maldai.
Pagiedoję giesmę, bei išsakę savo padėkas Viešpačiui, mes dalinomės vieni su
kitais tuo, ką gavome šioje stovykloje. Visų lūkesčiai išsipildė keturgubai. Ši
stovyklą buvo didelis žingsnis pirmyn mūsų tikėjimo kelyje. Mes dėkojame
Dievui, nes visą stovyklos laiką, Jis buvo kartu su mumis, mokė mus ir vedė
paskui save. Tikimės, jog tai ne paskutinė mūsų stovykla ir kitais metais
viskas pavyks dar geriau, o ir mes dar labiau pagilinsime savo tikėjimą.