Parapijos Jaunimo stovykla


Elektrėnų parapijos jaunimo stovykla Paštuvoje
Mes nesnaudžiame. Dar neseniai išgyvenus piligriminę kelionę į Guronis, mes vėl susirinkome dalintis bendryste, tik šį kartą išsiruošėme į Paštuvą, mažą kaimelį netoli Kauno su Paštuvos vienuolynu priešakyje. Vienuolės mums mielai leido apsigyventi tolėliau nuo vienuolyno esančiame namelyje. Būtent čia mes visą savaitę gyvenome bendruomenėje, kartu meldėmės, dalinomės ir augome tikėjime.
Stovykla prasidėjo birželio 18 dieną, pirmadienį. Jos pradžioje visi dalinomės ko tikimės iš šios stovyklos. Atsakymai buvo įvairūs, vieni tikėjosi priartėti prie Dievo, pamilti maldą, kiti tiesiog smagiai praleisti laiką. Bet Dievas viską sudėliojo savaip.
Pirmąją stovyklos dieną Šv. Mišias šventėme vienuolyne, kartu su seserimis. Mes skaitėme skaitinius, giedojome giesmes. Vėliau seserys prasitarė, jog joms labai gera melstis kartu su jaunimu. Mes labai tuo džiaugiamės. Seserys mūsų neapleido ir likusį stovyklos laiką. Iš jų mes dažnai gaudavome ledų bei braškių, tai nuteikdavo labai maloniai ir visus priversdavo nusišypsoti.
Antrąją dieną mus aplankė keli studentai, kurie pasidalino savo liudijimais apie adoraciją bei šlovinimą. Iškart po pasidalinimų turėjome galimybę kartu su jais šlovinti Viešpatį giesmėmis. Visi pripažino, jog tai buvo nuostabi patirtis jų gyvenime ir žingsnis pirmyn. Tą pačią dieną mes sulaukėme ir kito svečio,  sesės Gabrielės, kuri mums pravedė labai įdomią katachezę apie lytiškumą. Mūsų amžiaus žmonėms tai labai aktuali tema, todėl sesers aiškinimas turėtų labai praversti mūsų asmeniniame gyvenime. Tos pačios dienos vakarą mes taip pat turėjome puikią progą atverti savo širdis ir susitaikyti su Dievu, priimti atgailos sakramentą. Dauguma sakė, jog būtent šis momentas labiausiai įstrigo jų širdyje.
Trečiadienį kun. Laurynas mums paaiškino Šv. Mišių dalis ir jų reikšmę, kad dalyvavimas  Šventose Mišiose taptu prasmingas ir suprantamas. Vakare, po Šv. Mišių bei vakarienės, surengėme tautinių šokių vakarą, kad įrodytume sau jog galima linksmintis ne tik taip, kaip tai daro šiuolaikinis jaunimas, vartodami įvairius kvaišalus. Šokių vakaras turėjo savo atributiką, merginos privalėjo ateiti pasipuošusios gėlių vainikais, kuriuos pačios nusipynė iš lauko gėlių. Vaikinai stengėsi nenusileisti ir taip pat išsipustė. Visą vakarą netilo muzika, nerimo šokiai bei tautiniai žaidimai, netilo dainos.
Po puikaus trečiadienio vakaro mūsų jau laukė nauja diena bei nauja veikla. Ketvirtadienį pas mus atvyko studentas Gintas, kuris dalijosi liudijimu apie Šventąjį Raštą ir jo reikšmę kasdieniniame gyvenime. Kartu su juo mes susipažinome su Pradžios knyga, skaitėme pasaulio sukūrimo istoriją. Vėliau pasistiprinę turėjome orientacinį, kurį grupelės pačios ruošė viena kitai. Pasiruošimas ir pats žaidimas nuteikė visus labai linksmai, o šį užsiėmimą baigėme visi kartu susirinkę koplyčioje ir sugiedoję giesmę „Dieve parodyk man kelią“ Šią dieną ir jos veiklą vainikavo adoracija, kurioje mes stengėmės atverti savo širdis ir įsileisti Jėzų. Ši akimirka įstrigo daugelio širdyse.
Deja, bet viskas kada nors baigiasi, todėl ir mūsų stovyklą ėjo į pabaigą. Pabudę susitiki paskutinio ryto Paštuvoje, mes turėjome greitai susiruošti ir išskubėti į vienuolyno koplyčia, kurioje šventėme Šv. Mišias. Po jų laukė pusryčiai bei tvarkymasis, ruošimasis namo.
Paskutinį kartą susirinkome koplyčioje bendrai maldai. Pagiedoję giesmę, bei išsakę savo padėkas Viešpačiui, mes dalinomės vieni su kitais tuo, ką gavome šioje stovykloje. Visų lūkesčiai išsipildė keturgubai. Ši stovyklą buvo didelis žingsnis pirmyn mūsų tikėjimo kelyje. Mes dėkojame Dievui, nes visą stovyklos laiką, Jis buvo kartu su mumis, mokė mus ir vedė paskui save. Tikimės, jog tai ne paskutinė mūsų stovykla ir kitais metais viskas pavyks dar geriau, o ir mes dar labiau pagilinsime savo tikėjimą.