Paveikslai ir vėliava
“Palaimintasis Teofilius Matulionis”
2018
aliejus, drobė
55x80
Yra toks dažas, pavadinimu “suodžių juoda”, kuris ir tapo bene pagrindinė ašis supamos erdvės aplink portretą. Ta suodina spalva, lyg nuoroda į tas vietų nuotaikas, kuriose buvo kalinamas, kilnojamas Palaimintasis Teofilius Matulionis. Suodinas rūkas gaubiantis Jo patirties įtapytą veidą. Portretas aiškiai apibrėžtas skleidžiamos vidinės šviesos horizontaliame formate.
Tai klasikinis portretas su šiek tiek išdidinta proporcija, norint pabrėžti Teofiliaus svarbą. Jo svarba turėtų būti aiški net neuždėjus vyskupo atributų, o tik su suodinais marškiniais ir melancholišku žvilgsniu į kupiną nerimo pusę.
2018
drobė, aliejus
70x60
Portreto idėjos pasirinkimą padiktavo Šv. Motinos Tereses apibūdinimas, kaip “Šventoji iš tamsos”. Šviesus spindulys atsirandantis neapibrėžtoje tamsioje erdvėje. Pasirinkau gan klasikinį jos atvaizdą suglaustomis rankomis. Pats portretas formate šiek tiek nuleistas žemyn, jog besimeldžiantis galėtų jaustis aukštesnis, lyg jis yra svarbesnis jai, kaip ir visi žmonės, kuriems ji tarnavo.
2018
aliejus, drobė
140x125
Jėzus nuimamas nuo kryžiaus – ieškojau vaizdinių metaforų šiam veiksmui, papildydamas asmeninėmis interpretacijomis. Tai yra klasikinė pietos scena, bet nuėmimo veiksmas yra svarbesnis. Kuomet žmogaus rankos, kurios nukryžiavo Jėzų, jį ir nukelia. Jo negyva, suvargusį kūną nuleidžia taip žemai, jog atrodo į dugną, po vandeniu. O virš jo kažkas dar brazda, o gal tai ankstesnio Kristaus gyvenimo nuotrupos – vaikščiojimas vandeniu? Bene svarbiausias vaidmuo tenka motinai prilaikančiai jo mirusį kūnelį. Jis suvargęs, kad net sunku pažinti. O paveikslo kairiajame šone dar du personažai, lyg iš kitos erdvės ir laiko, kaip nuoroda į mus šiandien, kaip tiriančius žiūrovus. Šalia šio vaizdinio pasakojimo yra dar viena paralelė. Tai tapytojo rankos. Šios rankos dažų pagalba padaro įmanomą vaizdą. Jos “išminko” šią komplikuotą ervę ir pateikia žiūrovui skaityti. Jos ir kuriančios ir gadinančios švarią baltą drobę.
Autorius dailininkas Andrius Zakarauskas
Autorius dailininkas Andrius Zakarauskas
Kristaus prisikėlimo vėliava Elektrėnų bažnyčiai
Kai Lietuvą užliejo išsilaisvinimo bangos, kai visi susikibome rankomis Baltijos kelyje, pradidėjo pamatinių piliečių teisių pripažinimas ir visiškas tikėjimo laisvė. Kai šalis laisvėjo, gilėjo vidinis poreikis tą jausmą išreikšti kūryboje.
Dar iki Nepriklausomybės paskelbimo darbavausi sakralinės kūrybos baruose. Nors esu baigusi tapybą ir grafiką, persiorientavau į tekstilę ir ėmiau siuvinėti vėliavas. Šiems mano darbams charakteringi du stiliai, kuriuos dažniausiai atlieku rankomis.
Pasąmonėje kirbėjo mintis ką nors sukurti Tautos prisikėlimui. 2000 metais kilo mintis sukurti velykinę vėliavą. Komponavau ir kūriau ją tarpuose tarp kitų darbų. Pirmieji variantai – iš tamsos prisikėlęs Kristus. Laikui bėgant eskizai vis šviesėjo, ir iš daugybės variantų vėliava tapo balta. Manau, kad sutapo su mūsų tautos dvasinio, kultūrinio ir materialinio gyvenimo šviesėjimu.
Tai penkiasdešimt septintoji mano sukurta vėliava. 2017 metais ji buvo eksponuota mano personalinėje parodoje Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.
Vėliavos autorė Margarita Ona Čepukienė