2017-02-20

DŽIAUGIAMĖS „LIETUVOS ENERGIJOS“ PARAMOS FONDO DOVANA PARAPIJAI

2016 m. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapija pateikė paraišką „Lietuvos energijos“ paramos fondui, prašydama skirti finansavimą bažnyčios stulpų remontui. Per šį fondą paramą skiria ir Elektrėnuose veikianti elektros ir šilumos energijos gamybos įmonė „Lietuvos energijos gamyba“, AB.
„Lietuvos energijos“ paramos fondas 2016 m. iš viso parėmė 25 veiklas ir projektus, kurie labiausiai atitiko fondo kriterijus bei prioritetus. Nacionaliniu lygiu buvo finansuota 14 paraiškų. Regioniniu lygiu (11 remiamų projektų) parama skirstyta bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje veikia grupės įmonės, socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto (išskyrus ekstremalų ir padidintos rizikos sportą) projektams, veikloms.
Džiugu, kad parapija pateko į vienuolikos laimingų pareiškėjų, gavusių regioninio lygmens paramą, sąrašą. Paramos fondas mūsų pateiktam projektui skyrė 30000 eurų. Įgyvendinant projektą suremontuotas ir nudažytas bažnyčios eksterjero akcentas – puslankiu išlenktas portalas, kurį sudaro
stačiakampė arka su kryžiumi ir šeši vertikalūs kiaurapjūviai kryžiai. Didingas portalas vaizduoja septintą krikščionybės šimtmetį Lietuvoje. Tai pirmasis bažnyčios fasado atnaujinimas nuo jos pastatymo (1988 m.).
Modernios architektūros bažnyčia, iškilusi monotoniško miesto panoramoje, tapo vienu iš miesto simbolių. Joje vykdomos ne tik religinės apeigos, bet ir rengiami atgailos vakarai, religinės muzikos koncertai.
Praėjusių metų rugpjūčio 21 dieną šventėme Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios konksekravimo 20 metų jubiliejų. Ta proga mūsų bažnyčia visus parapijiečius ir svečius pasitiko atsinaujinusi ir graži. Daug įvairių darbų atlikta ne tik bažnyčios išorėje, bet ir viduje. Šiems darbams atlikti reikėjo visų mūsų solidarumo ir susitelkimo. Rugsėjo 1 dieną buvo baigti bažnyčios bokštų remonto - dažymo darbai.
Dažymo darbus atliko Aleksandras Asafkinas, Marius Subata, Ernestas Karpičius ir Raimondas Stapulionis. Bažnyčios bokštų remonto dažymo darbai atlikti „Lietuvos Energijos“ paramos fondo, Elektrėnų savivaldybės ir ištikimųjų parapijiečių dėka.
Norime, kad mūsų bažnyčia taptų visų parapijiečių ir svečių susibūrimo vieta.

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapijos ekonominė taryba

2017-02-19

Katechezės tėvams ir parapijiečiams

Kviečiame visus parapijiečius, norinčius atnaujinti, pagilinti savo tikėjimą, o ypač besiruošiančių sakramentams vaikų ir jaunimo tėvus, dalyvauti tikėjimo pagrindų paskaitų cikle.

Paskaitas ves Kauno VDU dėstytojai: teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius, dr. Valdas Mackela, doc. dr. Artūras Lukaševičius.

Susitikimai vyks: kovo 15 ir 29 d; balandžio 12 ir 26 dienomis 18:30 val. bažnyčios parapijos salėje.

Paskaitose bus kalbama šiomis temomis:
Svarbiausi mūsų pasirinkimai arba kaip būti laimingu?
Ar krikščionybė nuobodi?
Dievo ieškojimas religijose
Tikėjimas ir mokslas
Kas yra Jėzus?
Kodėl Jėzus mirė?
Kas yra Šventoji Dvasia?
Kam reikalinga Bažnyčia?
Kas yra sakramentai?
Marija ir šventieji
Kaip melstis?
Kaip skaityti Bibliją?
Kaip skelbti Evangeliją?
Santuokos mistika ir realistika

2017-02-18

Vievio bendruomenė kviečia į minėjimą "Kunigui Česlovui Kavaliauskui atminti".


Vievio Šv. Onos bažnyčioje, vasario 26 d. (sekmadienį) 11.30 val. šv. Mišių aukoje melsimės už kunigą Česlovą Kavaliauską minėdami 20-ąsias jo mirties metines.

Šia proga po šv. Mišių bažnyčioje vyks konferencija "Netiesiniai Jėzaus Kristaus bruožai iš kunigo Česlovo Kavaliausko rankraščių". Paskaitą skaitys kunigo Česlovo Kavaliausko mokinė teologijos doktorantė Jurgita Fedorinienė.

Po pranešimo, bažnyčios šventoriuje prie kunigo kapo bus atidengtas paminklas Naujojo Testamento vertimui į lietuvių kalbą atminti, o prie Vievio parapijos namų (Vilniaus g. 40), kur gyveno Naujojo Testamento vertėjas, bus pritvirtinta atminimo lenta.

2017-02-16

Informacinis pranešimas apie garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmes.

Su džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Beatifikacija – skelbimas palaimintuoju – yra ne tik asmens dorybių pripažinimas, bet ypač Dievo darbų per tą asmenį atpažinimas. Juk kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai mums tampa spindinčiais Evangelijos įkūnijimo konkrečiose situacijose pavyzdžiais.

O kuo skiriasi palaimintasis nuo šventojo? Atrodytų, kad palaimintieji mažiau šventi už šventuosius, tačiau taip nėra. Šie titulai reiškia paminėjimo liturgijoje laipsnį. Palaimintieji yra minimi liturgijoje to krašto Bažnyčioje (turima mintyje visa bažnytinė provincija), kurioje gyveno ir veikė, o šventųjų reikšmė pranoksta vietinę Bažnyčią, todėl jie minimi visuotinės Bažnyčios liturgijoje. Tad garbingojo arkivyskupo Teofiliaus skelbimas palaimintuoju yra visų pirma dovana Lietuvos žmonėms. „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip apie Teofilių Matulionį 1936 m. lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI.

Bažnyčia išpažįsta šventųjų bendravimą ir pagerbia iškiliausius savo narius „ne vien dėl jų pavyzdžio, bet dar labiau dėl to, kad jiems rodoma broliška meilė stiprintų Dvasioje visos Bažnyčios vienybę. Mat kaip krikščioniškas žemės keleivių bendravimas mus labiau suartina su Kristumi, taip artimas ryšys su šventaisiais mus su Juo sujungia. [...] Tuo tarpu kankinius vertai mylime kaip Viešpaties mokinius ir sekėjus dėl jų ypatingo atsidavimo savo Karaliui ir Mokytojui“ (KBK 957).

Garbingojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas liudija drąsą ir tvirtumą, kuriais paprastas žmogus gali atsilaikyti prieš sąžinės ir religijos laisvę niekinančią sistemą. Šešiolika metų kalėjime ir ketveri – namų arešte arkivyskupui buvo skirti ne už nusikaltimus, bet iš neapykantos krikščioniškajam tikėjimui. Savo kankinyste arkivyskupas Matulionis paliudijo ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai. Jį gerbdama Bažnyčia prisimena ir pagerbia visus krikščioniško tikėjimo ir sąžinės kankinius, ateistinio komunizmo aukas, tremtinius, kurių gyvenimo auka už tikėjimą ir Tėvynės laisvę nėra taip plačiai žinoma.

Tie, kuriems teko laimė susitikti garbingąjį Teofilių, su juo bendrauti ar susirašinėti, žavėjosi jo užsidegimu apaštalauti ir tvirtybe nesileisti į jokius kompromisus su sąžine. Nors persekiotojai, tardytojai ir kalintojai jam siūlė laisvę, jeigu atsisakys ištikimybės Dievui ir Bažnyčiai, tai jo nesuviliojo.

Garbingojo Teofiliaus gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti: ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1938 metais Kauno šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškasis tikėjimas.

Skelbimas palaimintaisiais ar šventaisiais aktualus ir džiaugsmingas ne tiek danguje esantiems asmenims, kiek žemėje keliaujančiai Dievo tautai. Prie dangiškos garbės mes nieko nepridėsime, bet turėdami Bažnyčios pripažintą palaimintąjį patys praturtėsime ir su didesniu pasitikėjimu šauksimės jo užtarimo.

Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą. Tai ne tik istorinis įvykis, bet ir kvietimas drąsiai gyventi Evangelija šiandienos iššūkių ir persekiojimų akivaizdoje. Tai – gera galimybė susitikti gyvąjį Jėzų ir tapti jo mokiniu. Nelikime nuošalyje, bet ruoškimės ir aktyviai dalyvaukime!

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas

2017-02-14

Kas yra šventumas?
Šventumas yra dovana, kai žmogus yra Dievo šaukiamas ir sąmoningai atsiliepia į šį kvietimą eiti tikėjimo keliu, kai leidžia savo gyvenimą persmelkti Dievui savo buvimu ir vertybėmis. Krikšto dieną Dievo vaikas yra kviečiams pradėti šį šventumo kelią - pradžioje per šeimos -  tėvų ar globėjų pavyzdį ir liudijimą. Vėliau, sąmoningame amžiuje Dievas tikintįjį kviečia nuolatos apsispręsti rinktis kelią su Dievu –  tikėjimo, tiesos ir meilės kelią.

Žmogus, būdamas laisvas, gali rinktis ir kitus kelius, kuriuos siūlo pasaulis ar paties žmogaus savimeilė.

Šventumo kelias - nėra vien tobulumo kelias. Šventieji – paprasti žmonės, kaip visi, sužeisti nuodėmės. Tačiau šį sužeistumą jie patikėjo Dievui - Dievo meilei, pasivedė Jo valiai ir veikimui.

Šventumas taip pat yra vientisumas, kai žmogus yra visiškoje vienybėje su Dievu, savimi ir artimu. Patirdamas vidinę ramybę kylančią iš santykio su Dievu, jos vaisiais gali dalintis ir artimu.

Gali kilti kartėlis, kad nesu toks kokį Dievas nori matyti. Šventieji taip pat kovojo gyvenime nuolatos būdami pasirinkime. Tačiau, tik kartu su Viešpačiu jie atpažino, kas tikra , o kas yra apgaulė.

„Būti šventam nereiškia būti didesniam už kitus; priešingai, šventasis gali būti silpnas ir gyvenime padaryti daugybę klaidų. Šventumas yra glaudi bendrystė su Dievu: tapti Dievo draugu, leisti veikti Jam, Vieninteliam, kuris iš tikrųjų gali padaryti šį pasaulį gerą ir laimingą“. Kard. J. Ratzingeris

Kodėl Bažnyčia skelbia šventuosius?
Šv. Rašte randame daugybę vietų, kur Dievas žmogų veda tikėjimo keliu. Jei norime savo gyvenime sutikti Viešpatį ir su Juo gyventi, žvalgomės ne tik į praeities laikus, bet ir kaip šiandien Viešpats veikia mūsų kasdienybėje – tikėjimo žmonių gyvenime. Geriausi liudytojai yra tie, kuriuos Bažnyčia atpažino kaip tinkamus Dievo įrankius, visiškai atsidavusius Dievo meilei ir valiai. „Bažnyčia skelbdama šventuosius mums sako: į šiuos brolius ir seseris Kristuje galite drąsiai kreiptis užtarimo, sekti jų krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu“. Katalikai.lt.

Taip palaimintųjų ir šventųjų žemiškojo gyvenimo pavyzdžiai – pasirinktos vertybės ir užtarimas visų mūsų pašaukimo kelyje – tiek kunigystėje, vienuoliniame gyvenime ir šeimoje – gali suteikti realią pagalbą ir padėti šventėti - artėti prie Dievo.  

Kokia prasmė Lietuvoje turėti Palaimintąjį ar Šventąjį, jei yra pasaulio šventieji?
Mes žinome daugybę šventųjų vardų. Mums ypač artimi šventųjų globėjų vardai - suteikti per Krikštą ar Sutvirtinimą, mūsų bažnyčių, vyskupijų, Tėvynės užtarėjai. Dauguma jų - iš viso pasaulio ir įvairių laikotarpių. Mes, Lietuvos tikintieji, gyvendami konkrečiame krašte, galime klausti - kas mano Tėvynėje, ir kokiu būdu paliudijo visišką atsidavimą Dievui ir artimui? Ne tik žodžiais, bet ir Dievo meilės darbais mano artumoje? Krašto šventieji, jie mums artimiausi – mūsų tikėjimo broliai ir seserys, kurie savo gyvenimo iššūkiuose, mums pažįstamoje geografinėje ir kultūrinėje aplinkoje atrado Dievo tiesą ir prieglobstį Dieve. Jie geriausiai iš visų – mūsų kraštiečiai šventieji pažįsta mums būdingą gyvenimo realybę – kokie sunkumai tyko, ir gali palydėti pavyzdžiu ir užtarimu.

Ar Garbingasis Teofilius Matulionis yra išskirtinis iš kitų Lietuvos kankinių?
Kiek yra žmonių, tiek yra šventumo kelių, sako Bažnyčia. Teofilius Matulionis yra išskirtinis tuo, kad yra mūsų kraštietis ir mums pažįstamomis gyvenimo aplinkybėmis, žinoma, savitu būdu išgyveno Dievo meilės kelionę. Mūsų krašto Bažnyčią – tikinčiųjų bendruomenė pastebėjo ir paliudijo Teofiliaus dorybes - ištvermingą tikėjimą ir net kančią dėl tikėjimo bendrijos. Būtent Kaišiadorių vyskupijoje, šios vyskupijos vyskupo iniciatyva, jam buvo pradėta beatifikacijos byla – surinkta visa reikiama dokumentinė medžiaga ir perduota į Šventųjų skelbimo kongregaciją. Galiausiai, apie šios asmens gyvenimo liudijimą jau daug dešimtmečių šioje vyskupijoje buvo skelbiama ir kviečiame prisidėti – malda, semtis jo liudijimo...

Kuo Garbingojo Teofiliaus liudijimas svarbus tikintiesiems?
„Tai buvo drąsus žmogus, neišsigandęs ateistinio monstro – to meto politinės santvarkos, persekiojimų ir kitų didelių negandų – areštų, įkalinimo. Jis kartu ir atleidimo bei susitaikymo šauklys. T. Matulionis niekada nereikalavo teisingumo, keršto ar atpildo savo persekiotojams. Tai buvo žmogus, tvirtai tikėjęs, kad net ir užkietėjęs sovietinio rėžimo funkcionierius turi žmogiškumo stygą, kurią tereikia mokėti suvirpinti“. Kun. Mindaugas Sabonis.

T. Matulionio gyvenimas tikinčiajam yra kvietimas sekti jo pavyzdžiu. Kvietimas širdyje atsakyti į klausimą: ar aš noriu šventėti? – būti toks konkretus, tvirtas dorybėse ir laisvas išbandymų metu, būti mylinčiu net ir tiems, kurie manęs nepriima. Šventėti - tai gyventi Gyvąja Evangelija savyje ir šeimoje, darbe ir visur, kur tik esti susitikimas su kitu ir kitokiu žmogumi – Dievo kūriniu.

T. Matulionis liudija, kad įmanoma būti savimi, net jei visuomenė yra kintanti, nepastovi, kaip šiandien, kai šeimos, o kitos vertybės yra išbandomos didelių įšūkių. Nors žvelgiant į Jo gyvenimą, atrodo turėjo rankos nusvirti dėl noro kažką pakeisti. Tačiau Dievas, radęs atvirą Jam širdį, per T. Matulionio gyvenimo, liudija: kad galima ne tik pakelti sunkumus, bet ir su meile, kantriai augti kaip Dievo vaikui – ugdomam sunkumų Dievo malonei padedant. „Teištiria mane ugnimi: išeisiu tarsi grynas auksas“ (Job 23,10). 


Kun. Laurynas Visockas

2017-02-10

Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo 
Teofiliaus Matulionio dvasingumas 
Krikščionio tikėjimo kelionėje svarbiau už bet ką kitą asmeniškai pažinti Viešpatį. Ši galimybė atsiveria mums maldoje kaip liudija Evangelijų Jėzus, kuris po dienos darbų eidavo į nuošalią vietą pokalbiui su dangiškuoju Tėvu. Jėzaus pavyzdžiu mes taip pat esame kviečiami šiam santykiui – asmeniniam pokalbiui su Dievu - maldai.

Teofilius Matulionis anksti – dar vaikystėje neteko motinos, kuri prieš mirtį savo sūnų pavedė Jėzaus Širdies globai. Nenuostabu, kad pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį lydėjo Teofilių per visą gyvenimą. Širdis yra dvasinė vieta, kur žmogus gali ieškoti atsakymo, o svarbiausia - klausytis ne tik, ko aš noriu, bet ir kokia Viešpaties valia. Jėzaus Širdis yra besąlyginės Dievo meilės šaltinis, iš kurio Teofilius sėmėsi sau meilės peno ir visiems, net ir tiems, kurie bandė jį įvairiais būdais palaužti. Vėliau, vyskupas Teofilius Matulionis kvietė ir visus tikinčiuosius bei pasaulietines institucijas pavesti save Jėzaus Širdžiai. Kodėl? - Jis per visą gyvenimą aiškiai jautė mylinčios Širdies globą, net ir tada, kai protu nesimatė vilties.

Kaune seserų benediktinių vienuolyno - Šv. Mikalojaus bažnyčioje vyskupas Teofilius Matulionis įsteigia nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Tikintieji, adoruodami Eucharistinę duoną – garbina patį Jėzų Kristų, pasilikusį su mumis medžiaginių pavidalų būdu. Tas Viešpaties buvimas Eucharistijoje kyla iš Aukos – Jo perdurtos ir mylinčios Širdies. Taip būdami prie Viešpaties, tikintieji džiaugiasi Jo nuoširdžia bičiulyste, atsiveria, Jam išpasakoja savo ir savo saviškių rūpesčius, meldžiasi už viso pasaulio išganymą. Švč. Sakramento adoravimas yra dar vienas būdas išgirsti ir atpažinti Dievo vedimą savo ir šeimos gyvenime...

Sesuo benediktinė Agnietė liudija apie adoraciją Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje: „Čia lietuvių tauta prieš išstatytą Švč. Sakramentą Dievui dėkojo už gautas malones, prašė atleidimo už įžeidimus ir meldė, kad Lietuva būtų šventa ir laisva. Visi ėjo garbinti Švenčiausiojo, bet uoliausias lankytojas buvo pats vyskupas Teofilius Matulionis. Ištisą dieną užimtas įvairiais reikalais, daugelio trukdomas, vis dėlto rasdavo laiko dažnai aplankyti Jėzų Švč. Sakramente [...] Dažnai žmonių žvilgsniai krypdavo į besimeldžiantį vyskupą. Žiūrint į jį, stiprėjo noras melstis, melstis taip, kaip jis meldžiasi. ... jo maldoje nesimatė ypatingų gestų ar garsių atodusių, tačiau kiekvienas stebintis jautė, kad rami bei gili meilė Išganytojui daro jį laimingiausią kaip tik čia, šalia Jo altoriausSt. Kiškis, Arkivyskupas Teofilius Matulionis.

Kunigo tarnystėje ir vėliau, tapęs vyskupu, Teofilius ragino tikinčiuosius dažnai atverti savo širdis Viešpačiu per sakramentinę išpažintį. Kristaus mokiniui šis sakramentas yra būtinas suklupus, nes per vidinį pasikeitimą – metanoia, ragina vėl ir vėl visa širdimi atgręši į Dievą. Administruodamas šį sakramentą kunigas Teofilius neskubėdavo ir buvo pastebėta, kad yra dėmesingas netgi mažiems netobulumas, įsigilinantis. „Būdamas dvasinis ganytojas jis visose gyvenimo aplinkybėse turėjo gyvą ir aktyvų protą, ryžtingą valią ir be galo jautrią širdį“. St. Kiškis. Arkivyskupas Teofilius Matulionis.

Kadangi nuodėmė yra Dievo įžeidimas, kuris nutraukia bičiulystės su Juo saitus, tai atgaila labiausiai siekia, kad vėl pamiltume Dievą ir jam atsiduotume. Nusidėjęs asmuo, kuris gailestingojo Dievo malone įžengia į atgailos kelią, grįžta pas Tėvą, kuris mus myli, pas Kristų, kuris paaukojo save už mus, ir pas Šventąją Dvasią, kuri dosniai mums buvo išlieta kaip liudija Evangelija. Kaip vieno šventumas patarnauja kitiems, taip vieno nuodėmė  sąlygoja ir kitus. Todėl nuoširdi atgaila visuomet pasitarnauja ir kitiems - padeda sutaikinti su artimaisiais ir ypač naudinga gyvenantiems šeimoje tikintiesiems.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio ganytojiškuose laiškuose atrandame paraginimus pažinti Šv. Raštą.

Pirmiausia Švento Rašto žodžiai mus pasiekia Mišių liturgijoje – girdime juos skaitant ir giedant kiekvieną sekmadienį ir kitomis progomis. Ar tai tik saldūs, o gal kartūs žodžiai iš senų laikų? Ar tai Gyvas Žodis, per kurį Dievas kažką nori pasakyti mums? Tikintysis norėdamas pasidalinti, pavyzdžiui, sekmadienį Liturgijoje nuskambėjusiu Dievo žodžiu turi sakyti: dar prieš įžengdamas į bažnyčią turiu savęs klausti: ką Viešpatie man ar mums – mano šeimai, nori šiandien pasakyti? Ir klausytis Dievo žodį turėtume ne vien ausimis, bet ir širdimi ir stengtis padaryti jį gyvu ir prasmingu mūsų gyvenime.


„Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Jėzaus Kristaus“, sako bažnyčios šventieji. Bažnyčia kviečia į Dievo Žodį gilintis tiek į nuskambėjusį liturgijoje, maldos grupelėse ir asmeniškai maldingai skaitant ir meldžiantis su Dievo žodžiu. Mūsų dvasiniam  augimui gali daug pasitarnauti tokie leidiniai kaip MAGNIFICAT ir kiti, kurie padeda ateiti į Dievo artumą per Jo žodį, melstis su šiuo Žodžiu bei atsakingai kurti ir formuoti savo gyvenimą vadovaujantis Dievo žodžiu.