Bendraukime šeimoje be pykčio
Mūsų senelių ir prosenelių gyvenimas advente tarsi sustodavo. Lyg mąstyme prieš naują virsmą... Atsiprašyti, atleisti, padėkoti, padaryti kažką gero... Tiesiog pabūti kartu... Ir vėl pradėti naują metų ratą... Saulė gręžiasi link gyvybės, šviesa grįžta. Keičiasi, verčiasi ir žmogaus gyvenimas, nes po advento prasidėdavo piršlybų metas,- labai svarbių apsisprendimų laikas. Šeimos kūrimas- vienas rimčiausių žmogaus gyvenimo virsmų. Tada susituokę jauni žmonės sulaukdavo anūkų kartu, nes mokėsi būti kartu: nusileisti, susitarti, mylėti... Subtilų jaunimo santykių grožį liudija ir senos advento giesmės. Virsmas vyksta ir žmonijos istorijoje,- Dievas kūdikiu ateina į pasaulį prakalbinti žmogaus širdies... Prakartėlės prie kalėdinių eglučių mums tai primena.
Gruodžio 13d., šv. Liucijos dieną, Elektrėnų parapijos salėje vakarojome kitaip. Vyko advento vakaras visai šeimai. Tėvelių laukė susitikimas su psichologe. Kalbėjomės ir aiškinomės principus, kaip susikalbėti šeimoje be pykčio. Nustebino tai, kad dažnai regis visai nekalti žodžiai gali kitą sužeisti, kad bendros frazės ne tik nieko aiškaus nepasako, bet labai suklaidina. Painiava trukdo susikalbėti, ir santykiai namuose ima irti. Net tada, kai stengiamės būti malonūs, padarome klaidų... Aiškinomės situacijas čia pat jas suvaidindami ir aptardami... Tėveliai džiaugėsi, kad laikas buvo praleistas naudingai, svarstė galimybę pratęsti programą...
Vaikams tuo metu buvo organizuotos dirbtuvėlės „Laukiame Šv.Kalėdų kitaip“ . Kuo gi šiandien nustebinsi XXI amžiaus vaikus, kai „viską galima nusipirkti“? Nagi tuo, kas nenuperkama. Pirmiausia tai bendrystės dovana,- kalbėtis ir žaisti drauge, kažką drauge gaminti savo rankomis. Tiesiog paimti seniai nenaudojamą daiktą ir paversti jį stebuklu. Kiekvienas vaikas unikalus, kiekvienas darbas kitoks. Žibintai švietė tamsoje, ir tamsa buvo bejėgė... Žibėjo akelės, džiaugėsi širdelės...
Arvydas ir Vita Norkūnai,
Elektrėnų dek. Šeimos centro savanoriai