Įspūdžiai iš kelionės į Romą


Rugpjūčio 4-8 dienomis Romoje vyko renginys, pavadinimu „Frei! Darum ist es erlaubt, Gutes zu tun“ tiesiogiai išvertus: „Laisvi! Todėl teisėta daryti gera.“ Jis buvo skirtas visiems vokiškai kalbančių šalių ministrantams. Mes, penki lietuviai  buvome kviestiniai svečiai Vokietijos – Magdeburgo vyskupijos. Tie žmonės buvo: Aš, Antanas Šiaulys, Julius Česonis iš Elektrėnų dekanato, Aušvydas Kriščiūnas iš Kaišiadorių dekanato, Auridas Gedga iš Širvintų dekanato ir mus lydintis kunigas, Širvintų parapijos vikaras Saulius Kristapavičius. Į Romą iš Vilniaus oro uosto išskridome pirmadienį po pietų ir atvykome vėlai vakare. Oro uoste mus pasitiko vairuotojas, kuris mus nuvežė iki kempingo esančio už miesto, kuriame jau buvo apie 2000 vokiečių. Ten žmonės mus pasitiko šiltai. Po vakaro maldos mes ieškojome savo palapinės. Suradę, susipažinome su savo kambariokais. Jie mums aprodė svarbiausias kempingo vietas: tualetus, dušus, praustuves ir kt. Įsikūrę mes ėjome pabendrauti su naujais žmonėmis. Antrą dieną, 8 valandą ryte vyko rytinės mišios amfiteatre, esančiame kempinge. Po mišių buvo pusryčiai ir po jų žmogus atsakingas už mus, kad atvyktume, Eglė Kruliauskaitė, supažindino su dienos tvarkaraščiu. Antrą dieną t.y. svarbiausias dienos įvykis buvo susitikimas su popiežiumi Šv. Petro aikštėje. Bet iki to, mums atvažiavus į Romą mums buvo skirta ekskursija po Romos koliziejų ir apylinkes už jo. Po ekskursijos su visa grupe ėjome į Vatikaną. Kai pagaliau atėjome Šv. Petro aikštėje buvo susirinkę apie 50 000 vokiečių, austrų bei svečių iš kitų šalių. Mums buvo suteiktos ypatingos vietos, esančios prie pat Šv. Petro bazilikos, kurias gavo tik atrinkti asmenys. Vaizdas buvo neišsakomas – priešais mus matėsi visa aikštė ir tie 50 000 ministrantų! Galiausiai pasirodė popiežius Pranciškus. Jis buvo vežamas su papamobiliu“ ir šypsodamasis visus laimo ir mojavo. Po susitikimo ėjome atgal į autobusą, grįžti į kempingą. Trečią dieną vėl važiavome į Romą su kitais tikslais. Šią dieną mums buvo skirtas aklas pasimatymas su kitomis Vokietijos vyskupijomis. Pats pasimatymas mūsų grupei buvo prie koliziejaus. Atvykę pažindinomės su naujais žmonėmis. Kadangi mes, lietuviai, nemokėjome vokiečių kalbos, laimei, susikalbėjome angliškai ir netgi buvo rusiškai kalbančių. Po pasimatymo, keliavome su savo grupe vakarieniauti. Ketvirtadienį mums buvo organizuotos pasirenkamos ekskursijos į nurodytas vietas. Mes pasirinkime Subiaco. Subiaco – tai miestas, esantis į pietryčiuose nuo Romos. Pats Subiaco nebuvo ekskursijos tikslas, o už miesto esantis, kalnuose pastatytas Šv. Benedikto vienuolynas. Yra sakoma, jog pats Šv. Benediktas gyveno jame trejus metus. Atvykus į vienuolyną buvo iš karto galima pamatyti kvapą gniaužiančių freskų, kurios buvo ant kiekvienų sienų ir lubų. Penktadienis buvo paskutinė mūsų visų kelionės diena. Tuo metu tvarkėmės savo gyvenamąsias vietas ir išvažiavome į amžinąjį miestą paskutinį kartą. Atvažiavus į vieną iš bažnyčių buvo aukojamos šventos mišios už Magdeburgo vyskupijos jaunimą. Po mišių visi atsisveikinome ir išvykome į oro uostą iš kurio atskridome atgal į Lietuvą. Ši kelionė buvo man viena įsimintiniausių gyvenime. Džiaugiuosi, kad aplankiau Romą ir laukiu, kada galėčiau vėl sugrįžti.
Julius
Keturias  dienas gyvenome kempinge šalia Romos. Kempinge mus pasitiko vokiečiai. Tai buvo pirma diena. Antros dienos rytą vyko "Putų vakarelis" ir kaip tik po vakarėlio  važiavome į Vatikaną pas Šv.Tėvą Pranciškų. Matėme popiežiu,tai buvo labai faina. Trečiają dieną važiavome į Romą aplankyti kelis istorinius obijektus: Koliziejų ,Konstantino arką, Panteoną. Po ekskursijų visi turejome susitikti prie Koliziejaus. Šalia Koliziejaus žaidėme žaidimus. Po žaidimų vadovas pasakė, kad turime laisvo laiko. Tai mes nusprendėm eiti su visais valgyti pica. Po valgio važiavome namo. Ir jau paskutinę dieną susikrovėme daiktus ir išvykome į kalnus, į įsikūrusi Benediktinų Vienuolyną.Vienuolyno lubos buvo ištapytos freskomis. Freskoje buvo nutapyta visa krikščionybės istorija. Mums ekskursija vedė vienas iš Benedektinų vienuolių. Kelionė į Romą buvo tikrai ispūdinga ir nuotaikinga.