Piligriminis žygis


        Piligriminis žygis


Birželio 8 dieną mūsų parapijos jaunimas išsiruošė į ilgai lauktą pilgriminį žygį, Elektrėnai – Guronys – Elektrėnai.
14.30 h su besiplaikstančiomis vėliavomis ir savadarbiu kryžiu priekyje, apie 10 jaunų žmonių pajudėjo link Guronių kaimo. Tuomet dar niekas nė nenumanė, kaip seksis išgyventi tokią patirtį. Elektrėnuose žmonių reakcijos įvairios, juk ne dažnai jie mato tokius žygius kaip šis.
Netrukus, kai praėjome Žebertonių kaimą, pasigirdo gitaros akordai ir pradėjo skambėti giesmės. Giedant vėliavos iškilo aukštyn ir plaikstėsi vėjyje šlovindamos. Visų veiduose buvo galima matyti šypsenas, nors prieš akis dar laukė ilgas kelias.
Nuėjus puse kelio garsiai meldėmės gailestingumo vainikėlį. Pagaliau prieš akis iškilo Guronių koplyčios bokštas, nors iki jo dar buvo likę šiek tiek kelio. Vėl pasigirdo giesmės. Prie koplyčios mus pasitiko Guronyse gyvenanti sesuo taip pat keli draugai, kurie negalėjo keliauti kartu su mumis bei Edvardo mama, kuri buvo paruošusi daug atgaivinančio citrinų gėrimo. Po ilgo kelio tai buvo tikra atgaiva. Sustojus pradėjo jaustis kojų skausmas, bet visi žinojo, kad dar lauks kelias namo, todėl skausmui ir nuovargiui buvo pasakyta NE! Truputi pailsėję Guronių koplyčioje šventėme Šventąsias Mišias bei giedojome. Po jų visi bendrai susėdome pasistiprinti. Kai pasisotinome ir atgavome jėgas, mūsų vėliavos vėl iškilo aukštyn ir mes patraukėme namų link. Pirmą pusę kelio visi stebėjosi, juk atgal eiti daug lengviau ir nuotaikos visų puikios. Bet galiausiai nuovargis padarė savo. Kojos nelabai norėjo klausyti, kaikurie sakė: „Jeigu dabar sustosime tikrai nebepaeisime.“ Bet sukaupę paskutines jėgas mes grįžome ten iš kur pradėjome, iki mūsų bažnyčios šventoriaus.
Nors kelias nebuvo lengvas, kojas kankino skausmas, bet visi buvo laimingi ir džiaugėsi, kad nepraleido tokios puikios patirties. Juk kiekvienas širdyje nešėsi savo intenciją, dėl kurios keliavo. Po šio trumpo piligriminio žygio, beveik visi keliavusieji užsidegė noru dalyvauti vasaros pabaigoje vyksiančiame pilgriminiame žygyje iš Varkalių į Pivašiūnus. Tai daug ilgesnis kelias, nei tas kurį įveikėme mes. Bet tikimės, kad jį mes taip pat įveiksime su šypsenomis lūpose.